Švarosparkas.lt

Vienas svarbiausių praėjusią savaitę įsigaliojusių Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų – tai patikslinti pakuočių projektavimo ir gamybos reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, pakuotes reikia gaminti iš tokių medžiagų, kad tapusios atliekomis jos būtų tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pasak minėtųjų įstatymo pakeitimų projektą rengusio Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau susidariusių atliekų tvarkymui, bet ir galimybėms mažinti pačių atliekų susidarymą. Kitaip tariant, siekiama, kad kiekvieną pagamintą daiktą būtų galima kuo ilgiau naudoti, o kai jis tampa atliekomis, kad būtų galima šias atliekas sudarančias medžiagas perdirbti ir vėl panaudoti naujiems produktams. Tai turėtų būti taikoma ir į mūsų šalies vidaus rinką patenkančioms pakuotėms. [...]

Kas trečias lietuvis naudotus daiktus perka arba parduoda internetu, tačiau likusieji nelinkę to daryti. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad jų daiktų kažkam gali reikėti. Taip teigė kas ketvirtas Lietuvos gyventojų tyrimo, kurį skelbimų portalo Plius.lt užsakymu šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”, dalyvis.

Remiantys reprezentatyvaus tyrimo, kuriame dalyvavo 1002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.) nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai perka ir parduoda internetu 26-35 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. [...]

Gruodžio 4-ąją Kauno rotušės aikštėje bus įžiebta pagrindinė miesto eglė. Ji šiemet bus itin originali – rankomis iš plastiko pagamintos sferos bus sudėtos į 13 metrų aukščio smaragdinę eglutę.

„Ekologiškos eglės gamybai bus panaudoti vienkartiniai žalios spalvos plastikiniai buteliai. Eglutė bus padaryta ne tik iš butelių. Tiesiog jos faktūriniam dekorui bus naudojama plastmasė, kuri šiai idėjai įgyvendinti labai tinka“, – apie pagrindinę miesto eglutę kalbėjo Senamiesčio papuošimu besirūpinanti menininkė Jolanta Šmidtienė.

[...]

„Kaunas suteikia galimybę važinėjantiems ekologiška transporto priemone mieste automobilį statyti nemokamai“, – įteikdamas kol kas pirmąjį nemokamo stovėjimo leidimą elektromobilio savininkei kaunietei Rūtai Bagdonavičienei sakė miesto vadovas Andrius Kupčinskas.

Ekologiškomis idėjomis besidominti, Amerikoje įsigytu, elektra varomu automobiliu važinėjanti Rūta Bagdonavičienė kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti statyti automobilį nemokamai. „Buvau maloniai nustebinta, kad į prašymą buvo sureaguota žaibiškai“, – dėkodama už nemokamą leidimą kalbėjo kaunietė. Jai išduotas leidimas galios iki kitų metų pabaigos. [...]

Platesnis Vakarų Lietuvoje glūdinčio geoterminio vandens naudojimas atvertų naujas galimybes netoliese esančioms sveikatos ir turizmo įstaigoms.

Vakarų Lietuvoje glūdintis geoterminis vanduo kol kas naudojamas tik šilumos gamybai. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad jį panaudojant įvairiau, atsivertų naujų galimybių Klaipėdos regione veikiančioms sveikatos ir turizmo įstaigoms.

Apie Vakarų Lietuvoje kilometro gylyje glūdintį geoterminį vandenį žinoma mažiausiai tris dešimtmečius, tačiau šiuo gamtos turtu pas mus naudojamasi vangiai. Klaipėdoje bendrovė „Geoterma” iš dviejų gręžinių išgautą iki 40 laipsnių temperatūros vandenį naudoja tik šilumai gaminti. [...]

Kiekvienuose namuose yra daugybė daiktų, kuriuos kažkada teks išmesti. Kasmet į sąvartynus išvežami didžiuliai kiekiai įvairiausių atliekų, dalis jų – labai kenksmingos žmogaus sveikatai, nuodija gamtą, teršia vandenį, orą, kenkia augmenijai, gyvūnams, darko kraštovaizdį.

Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Aplinkosaugos specialistų teigimu, Lietuvoje beveik 90 proc. buitinių ir komunalinių atliekų išvežama į sąvartynus. Iš jų apie 9 proc. sudaro plastmasė. Pastaruoju metu vis labiau stiklą, medį ir metalą keičia plastmasės gaminiai. Kaip rūšiuojamos ir perdirbamos šios iš naftos pagamintos ir antrinėmis žaliavomis virtusios atliekos?

AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė pasakoja, kad iš komunalinio ir komercinio srautų surinktos plastiko atliekos rūšiuojamos pagal specialius kriterijus, pvz., atskirai rūšiuojama skaidri ir spalvota polietileno plėvelė, skaidrūs ir spalvoti PET buteliai ir t.t.

[...]

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant. Taigi, dvylika neginčijamų faktų apie naudingą „atsikratymą“ atliekomis:

1. Popieriaus ar kartono atliekas galima perdirbti net keturis ar šešis kartus;
2. Kiekviena perdirbto popieriaus ar kartono tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamą kiekį energijos tam, kad pusė metų būtų apšildytas vidutinio dydžio namas;
3. Lietuvoje surinktos popieriaus žaliavos sudaro tik kiek daugiau nei pusę mūsų valstybėje perdirbamų žaliavų;
4. Dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos;
5. Perdirbus toną stiklo žaliavų išvengiama net iki 315 kg anglies dioksido išmetimo į atmosferą;
6. Rūšiavimas įtraukia vis daugiau jaunimo. Paskutinė tokio pobūdžio iniciatyva – Tetra Pak tuščių sulčių pakuočių rinkimo akcija Lietuvos mokyklose grynossultys.lt, kurios metu galima laimėti privatų grupės Kastaneda koncertą savo klasei;
7. Plastikas suyra tik per 500 metų;
8. Šiandien pagaminama ir suvartojama net 20 kartų daugiau plastiko nei prieš 50 metų;
9. Iš 25 dviejų litrų plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suaugusiam žmogui;
10. Metalo perdirbimui tinka netgi konservų dėžutės ar gėrimų skardinės;
11. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų;
12. Pavojingos atliekos nemokamai priimamos specialiose atliekų priėmimo aikštelėse.

Kai kurie skaičiai ir faktai šokiruoja, o kai kurie – tiesiog džiugina atsirandančių galimybių gausa. Jeigu kiekvienas pasirinktume bent vieną iš galimybių, šokiruojantys skaičiai kaipmat sumažėtų.

Panevėžio mieste ir rajone kyla šiukšlių kalnai. Daugelyje vietų sąvartynai uždaryti, o jų teritorija paženklinta šiukšles draudžiančiais pilti ženklais. Tačiau atsiranda įsigudrinančių šiukšles pilti šalia buvusio sąvartyno teritorijos, dažniausiai tiesiog kelkraštyje.

Lapkritį – padangų kalnai

Netrukus vairuotojai pradės keisti vasarines padangas žieminėmis, todėl aplinkosaugininkai ir komunalinių skyrių specialistai baiminasi, kad vėl jų kalnai iškils įvairiose netikėtose vietose. Pernai Panevėžyje prieš Vėlines ties Ramygalos gatvės kapinių tvora buvo sukrauta tokia didžiulė krūva naudoti netinkamų padangų, kad komunalininkai ir „Panevėžio specialus autotransportas“ vos spėjo laiku jas išvežti, kad atvykę kapinių lankyti žmonės iš kitų šalies vietų neišvystų kraupaus vaizdo. Šiemet tai gali pasikartoti.

Tačiau bet kur kraunamos ne tik padangos. Štai Piniavos pakraštyje prie įrengtos maudyklos, kur vasarą poilsiauti susirenka ne tik šios gyvenvietės, bet ir miesto gyventojai, prie konteinerių pūpso krūvos įvairiausių šiukšlių. Piniaviečiai sako, kad žmonės čia meta viską: statybines medžiagas, stambias buitines atliekas, padangas ir t.t.

[...]

„Lietuva patekusi į nepavydėtiną situaciją – ją spaudžia Europos Sąjungos direktyvos, reikalaujančios per metus surinkti elektronikos atliekų ne mažiau kaip po 4 kg gyventojui, kad netektų mokėti baudų, tuo metu valstybė iki šiol nėra sukūrusi ilgalaikės, efektyviai veikiančios šių atliekų surinkimo sistemos.

Todėl, tik dėl pavienių privačių iniciatyvų, bendrų verslo ir visuomenės pastangų, dar nesame išstumti šioje srityje į ES užribį“, – sako akcijos iniciatorės – vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Žalvaris” – komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje -17 kg, Danijoje- 13 kg.

Akciją inicijavusios bendrovės atstovas pastebi, kad ir visuomenė vis dar nepakankamai informuojama, kodėl reikia elektronines atliekas atiduoti perdirbėjams, bet ne mesti kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus.

„Apie 3 proc. tokios įrangos sudaro nuodingosios medžiagos, tokios kaip švinas, kadmis, chromas ir gyvsidabris – visa tai patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o iš ten – į mūsų namų aplinką, – pastebi S. Ašmonas. – Tačiau, jei paklaustume eilinio Lietuvos gyventojo, ar jis tai žino, garantuoju, jog tik keletas atsakytų teigiamai“.

Pasak S. Ašmono, kad visuomenė jau yra įgavusi aplinkosauginio sąmoningumo, akivaizdžiai parodė pavasarį vykusi kita „Žalvario“ inicijuota akcija „Saugokime gamtą kartu“ – jos metu, vietoj planuotų 70 t elektronikos atliekų, buvo surinkta per 120 t. „Žmonės pasirengę atiduoti elektronikos atliekas perdirbėjams, jei tik sutvarkyta logistika, tačiau fragmentiškai vykstančios akcijos negali užtikrinti šių atliekų surinkimo tęstinumo – čia jau valstybės prerogatyva“, – pabrėžia S. Ašmonas.

Akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą“ truks iki pavasario, nes, atsižvelgiant į skirtingose šalies regionuose tinkamą sodinti medžių rūšį, vieni bus sodinami dar šį spalį, o kiti – 2012 m. balandį.

Yra keli nešiukšlinimo lygiai:

nešiukšlinti gatvėje;
surinkti savo šiukšles stovyklavietėje;
surinkti ir kitų stovyklavietėje paliktas šiukšles;
rūšiuoti šiukšles.

Kai pasieksite aukščiausią lygį – šiukšlių rūšiavimą, pasidomėkite, KAIP reikia rūšiuoti, nes netaisyklingas rūšiavimas kaip ir netaisyklingai atliekami pratimai gali pakenkti sistemai. Šiuo atveju – rūšiavimo sistemai.

Kur mesti šiukšles? Tai priklauso nuo šiukšlių rūšiavimo firmos!

Svarbu žinoti, kad skirtingos šiukšlių tvarkymo firmos su šiukšlėmis elgiasi skirtingai. Vienu atveju, metalines, skardines ir panašias šiukšles geriau mesti į plastiko (geltonus) konteinerius, o kitu – į stiklo. Geriausia išeitis pasidomėti, kokios firmos užrašas ant jūsų kieme stovinčio konteinerio ir paskambinus į tą firmą pasidomėti, kaip vertėtų elgtis. Smagu, jei jūsų šiukšlėmis besirūpinanti firma rūpinasi savo įvaizdžiu ir informuoja, kur veža išrūšiuotas šiukšles, kaip jas perdirba.

Aplinkos ministerija nori suvienodinti šiukšlių rūšiavimo politiką, tačiau nežinia, kada norai taps tikrove…

Atliekų iš metalo nėra tiek daug, kad vertėtų statyti atskirą konteinerį, todėl rūšiuodami atliekas, jas meskite ten, kur nurodys jūsų konteinerį prižiūrinti firma.

Taip pat vertėtų pasiteirauti dėl Tetra Pak pakuočių. Vienos firmos jį priskiria popieriui, o kitos – plastikui.

Senus elementus galite išmesti į specialias dėžes prekybos centruose.

[...]