Vienas svarbiausių praėjusią savaitę įsigaliojusių Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų – tai patikslinti pakuočių projektavimo ir gamybos reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, pakuotes reikia gaminti iš tokių medžiagų, kad tapusios atliekomis jos būtų tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pasak minėtųjų įstatymo pakeitimų projektą rengusio Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau susidariusių atliekų tvarkymui, bet ir galimybėms mažinti pačių atliekų susidarymą. Kitaip tariant, siekiama, kad kiekvieną pagamintą daiktą būtų galima kuo ilgiau naudoti, o kai jis tampa atliekomis, kad būtų galima šias atliekas sudarančias medžiagas perdirbti ir vėl panaudoti naujiems produktams. Tai turėtų būti taikoma ir į mūsų šalies vidaus rinką patenkančioms pakuotėms.

Pakeistasis įstatymas numato ne tik pakuočių gamybos, bet ir jų pakartotinio naudojimo, taip pat pakuočių atliekų naudojimo reikalavimus. Nustatyta, kad energijai gauti gali būti naudojamos tik tos pakuočių atliekos, kurios turi bent mažiausią kaloringumą. Pakuočių atliekas leidžiama kompostuoti, jeigu joms biologiškai skylant tai neturi neigiamos įtakos atliekų surinkimui, kompostavimui ar kitai veiklai. Biologiškai skaidžios pakuočių atliekos turi fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai suirti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.

Kitų metų sausio 1 d. įsigalios dar vienas naujas įstatymo reikalavimas, kad tuščias ir gaminiais pripildytas pakuotes mūsų šalies vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais informuotų vartotojus ir kitus pakuočių atliekų turėtojus apie pakuočių atliekų grąžinimo, surinkimo ir naudojimo sistemas, taip pat apie pakuočių ženklų reikšmes.

Aplinkos ministerijos informacija

Kas trečias lietuvis naudotus daiktus perka arba parduoda internetu, tačiau likusieji nelinkę to daryti. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad jų daiktų kažkam gali reikėti. Taip teigė kas ketvirtas Lietuvos gyventojų tyrimo, kurį skelbimų portalo Plius.lt užsakymu šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”, dalyvis.

Remiantys reprezentatyvaus tyrimo, kuriame dalyvavo 1002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.) nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai perka ir parduoda internetu 26-35 m. amžiaus Lietuvos gyventojai.

Pasak Martyno Basoko, UAB „Plius”, valdančios skelbimų portalą plius.lt, generalinio direktoriaus, apklausa patvirtina, kad lietuviai labiau linkę įsigyti naudotus daiktus nei juos parduoti.

„Reikėtų įvertinti ir tai, kad asmeninių naujų ar naudotų daiktų pardavimas internetu Lietuvoje nėra itin populiarus, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Paradoksalu, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur pragyvenimo lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvoje, žmonėms svarbu sėkmingai parduoti nebenaudojamą daiktą, t.y. sudaryti naudingą sandorį su kitu žmogumi. Toks sprendimas šiose šalyse laikomas protingu ir praktišku. Lietuvių požiūris taip pat pamažu keičiasi. Išskirčiau jaunesnės kartos interneto vartotojus, kurie yra lankstesni ir aktyvesni, todėl drąsiai naudojasi skelbimų portalais“, – teigia M. Basokas.

Lietuviai neturi laiko

Lietuviai ne tik abejoja, kad nebenaudojamų, tačiau tinkamų naudoti daiktų gali prireikti kitiems, tačiau ir neturi laiko juos parduoti – 14 proc. mano, kad pardavimas internetu – ilgas ir sudėtingas procesas. 12 proc. teigė, kad galimas uždarbis neatperka rūpesčių, susijusių su pardavimo procesu.

Finansinę naudą įžvelgia tik kas šeštas

Tyrimo dalyviai pažymėjo ir pagrindines priežastis, kodėl nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti daiktus parduoda internetu. Esmine priežastimi buvo įvardintas noras lengvai ir nemokamai atsisakyti daiktų, kurių nebereikia (20 proc. respondentų). Dažniausiai minėtą priežastį įvardijo jauniausi respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.

Kas šeštas respondentas įžvelgia finansinę naudą ir mano, kad parduoti jam nebereikalingą, tačiau naudoti dar tinkamą daiktą yra paprastas būdas gauti papildomų pinigų.

Plius.lt vadovas pastebi, kad lietuviai yra taupi tauta, dėl to ir įvairių komisų tradicija Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei dvidešimtmetį, naudotą automobilį taip pat dauguma yra tiek pirkę, tiek ir pardavę.

„Visgi nedaugelis susimąsto, kad jų namuose yra nebenaudojamų, kartais net nesudėvėtų daiktų, kurie galėtų būti naudingi kitiems. Neabejoju, kad kiekvienas peržiūrėjęs spintą ar garažą suras daiktų, kuriuos pardavęs ne tik užsidirbs, tačiau pradžiugins ir kitą, reikiamo daikto ieškojusį asmenį“, – abipusę naudą įžvelgia M. Basokas.

Dalis tyrimo dalyvių išskyrė ir tai, kad parduoti dar tinkamus naudoti, tačiau nebereikalingus daiktus yra ekologiška, nes jie „prikeliami” naujam gyvenimui (8 proc.), kiek mažesnė dalis teigė, kad tai madinga (5 proc.).

Šaltinis: www.marketnews.lt

„Ekologiškos eglės gamybai bus panaudoti vienkartiniai žalios spalvos plastikiniai buteliai. Eglutė bus padaryta ne tik iš butelių. Tiesiog jos faktūriniam dekorui bus naudojama plastmasė, kuri šiai idėjai įgyvendinti labai tinka“, – apie pagrindinę miesto eglutę kalbėjo Senamiesčio papuošimu besirūpinanti menininkė Jolanta Šmidtienė.

Šiemet kiekvienas kaunietis turės unikalią galimybę prisidėti prie smaragdinės eglutės kūrimo. Jau šiandien, lapkričio 17 dieną, prasideda akcija „Plastikas Kalėdų stebuklui!”.

Prie Kauno miesto savivaldybės, šios akcijos partnerio dienraščio „Kauno diena” redakcijos, Rotušės, Vienybės bei Nepriklausomybės aikštėse bus pastatyti specialūs akcijos konteineriai. Visi palaikantys ekologiškas idėjas, pasisakantys už atliekų rūšiavimą kviečiami jungtis prie akcijos ir atnešti plastikinius butelius.

Akcija tęsis iki mėnesio pabaigos. Visi surinkti miestiečių buteliai bus išrūšiuoti ir perdirbti, o gautos lėšos bus skirtos eglutės papuošimui.

Aušra Kriaučiūnaitė Partikienė
Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė

Kauno miesto savivaldybės informacija

Ekologiškomis idėjomis besidominti, Amerikoje įsigytu, elektra varomu automobiliu važinėjanti Rūta Bagdonavičienė kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti statyti automobilį nemokamai. „Buvau maloniai nustebinta, kad į prašymą buvo sureaguota žaibiškai“, – dėkodama už nemokamą leidimą kalbėjo kaunietė. Jai išduotas leidimas galios iki kitų metų pabaigos.

Pasak mero, Kaunas visada skatina ekologiškas, gerinančias miesto gyvenimo kokybę idėjas, todėl jau artimiausiame Tarybos posėdyje bus keičiamos automobilių stovėjimo mieste tvarka, kuri leis visiems elektromobilių turėtojams parkuotis nemokamai.

Savivaldybė taip pat planuoja prie savivaldybės pastato įrengti ir elektromobilių įkrovimo stotelę.

„Apie elektromobilius kalbama vis daugiau ir daugiau. Kol visi tik kalba ir domisi, aš nutariau būti socialiai sąmoninga ir atsakinga, ir, nieko nelaukus, jau įsigijau elektra varomą automobilį „Chevrolet Volt”. Tai ne hibridas, bet tikras elektromobilis, kurį pakraunu namuose iš elektros tinklo“, – automobilio įsigijimo priežastis vardijo savininkė.

Toks elektromobilis puikiai tinka miesto sąlygomis, kuomet nereikia įveikti didelių atstumų. Vieno akumuliatorių įkrovimo mieste pakanka įveikti 50 km, o užmiestyje – iki 80 km atstumą.

Kauno miesto savivaldybės informacija

Vakarų Lietuvoje glūdintis geoterminis vanduo kol kas naudojamas tik šilumos gamybai. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad jį panaudojant įvairiau, atsivertų naujų galimybių Klaipėdos regione veikiančioms sveikatos ir turizmo įstaigoms.

Apie Vakarų Lietuvoje kilometro gylyje glūdintį geoterminį vandenį žinoma mažiausiai tris dešimtmečius, tačiau šiuo gamtos turtu pas mus naudojamasi vangiai. Klaipėdoje bendrovė „Geoterma” iš dviejų gręžinių išgautą iki 40 laipsnių temperatūros vandenį naudoja tik šilumai gaminti.

„Jeigu mes 150 kubų naudojame apšildymui, tai 50 kubų per valandą galėtume panaudoti kelių laistymui, balnialogijai, žuvų auginimui, šiltnamių apšiltinimui, atvirų baseinų įrengimui ir t.t.“, – įvairiausius geoterminio vandens panaudojimo būdus vardijo UAB „Geoterma” direktorius Ričardas Vaitiekūnas.

Iš žemės gelmių išgautu vandeniu noriai naudojasi įvairių Europos šalių sveikatingumo centrai, vandens pramogų parkai. Klaipėdos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad Vakarų Lietuvoje glūdintis geoterminis vanduo, du kartus karštesnis nei Lenkijoje ar Rusijoje, yra unikalus ir galėtų būti naudojamas gerinant sveikatą.

„Pirmieji atlikti tyrimai įrodo, kad jis teigiamai veikia kraujospūdį – jį normalizuoja, taip pat retina širdies pulsą. Mano nuomone, jis taip pat gali būti naudojamas gydant kai kurias ligas, pavyzdžiui, odos. Tai turėtų patvirtinti tolimesni moksliniai tyrimai“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius Artūras Razbadauskas.

„Vakarų Lietuvoje slypi labai didelės perspektyvos tiek gydomosioms,tiek balnialoginėmm, tiek atstatomosioms, tiek įvairioms kitoms veikloms vystyti. Resursiniai vandenys – puiki terpė vystyti Vakarų Lietuvos regioną“, – tvirtino UAB „Atostogų parkas” rinkodaros sistemų patarėjas Raimundas Vaitiekūnas.

Kol svarstoma, kaip geriau panaudoti geoterminį vandenį, šalia Palangos, Žibnininkų kaime verslininkai jau pradėjo statyti 8 tūkst. kvadratinių metrų visus metus veiksiantį SPA centrą, kuriame naudos iš žemės gelmių išgautą vandenį.

Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Aplinkosaugos specialistų teigimu, Lietuvoje beveik 90 proc. buitinių ir komunalinių atliekų išvežama į sąvartynus. Iš jų apie 9 proc. sudaro plastmasė. Pastaruoju metu vis labiau stiklą, medį ir metalą keičia plastmasės gaminiai. Kaip rūšiuojamos ir perdirbamos šios iš naftos pagamintos ir antrinėmis žaliavomis virtusios atliekos?

AB „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė pasakoja, kad iš komunalinio ir komercinio srautų surinktos plastiko atliekos rūšiuojamos pagal specialius kriterijus, pvz., atskirai rūšiuojama skaidri ir spalvota polietileno plėvelė, skaidrūs ir spalvoti PET buteliai ir t.t.

Pasak viršininkės, išrūšiuojama labai daug plastiko gaminių, kurie tinkamai paruošiami ir parduodami perdirbėjams arba eksportuotojams. Pavyzdžiui, AB „Plasta” superka ir perdirba tokias plastiko atliekas kaip naudoti vamzdžiai, įvairūs pūsti naudoti gaminiai (LDPE,HDPE), agrarinė plėvelė ir kt.

Panevėžio mieste yra kelios šia veikla užsiimančios nedidelės įmonės, pavyzdžiui, IĮ „Plastonas”, UAB „Panevėžio Lironta”, UAB „Virbantė”, o vienos didžiausių Lietuvoje yra UAB „Polivektris”, veikianti Šalčininkų rajone, UAB „Žalvaris” Kaune ir UAB „Plastmasės fabrikas” Vilniaus rajone. Šios bendrovės komercijos direktorė Eglė Nosevičienė sako, kad labai daug naudotų plastmasės gaminių yra perdirbami po du, tris ir daugiau kartų.

Labai dažnai sulaukiama skambučių iš gyventojų, kurie nori parduoti surinktos plastmasės gaminius. Tačiau, pasak E. Nosevičienės, žmonės ne visada žino, kokias antrines žaliavas galima pristatyti vienai ar kitai perdirbimo įmonei. Labai trūksta ne tik informacijos, bet ir gyventojų sąmoningumo. Viršininkė sako, kad rūšiuoti šias atliekas yra sudėtinga, nes sunku išskirstyti plastikus pagal polimerinius tipus.

„Plastiko rinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas yra daug pastangų reikalaujantis darbas. Kartais net gali atrodyti, kad jis beprasmis”, – sako E. Nosevičienė. Pasak jos, visai suprantama, kad daug šios rūšies atliekų išvežama į užsienio šalis. Ten didesnė perdirbimo rinka, be to, eksportuotojams gerai mokama. Prieš kelerius metus šias antrines žaliavas labai pirko Kinija, dabar jos vežamos į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją. Specialistų teigimu, Europos Sąjungoje perdirbama beveik 34 proc. visų plastiko atliekų, ir šis skaičius vis didėja. Lietuvoje – gerokai mažiau.

Vilniaus antrinių žaliavų surinkimo įmonės „VSA Vilnius” vadovų teigimu, didelė problema yra plastmasinės taros užterštumas, žmonių abejingumas rūšiavimui ir didmiesčių daugiabučiuose įrengtos atliekų šachtos. Čia gyventojai pila ką tik nori.

Pagal ES reikalavimus Lietuva iki 2013 metų privalo perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dabar jų perdirbama tik apie 11 proc. Jeigu atliekų tvarkymo sistema gerokai nepajudės į priekį, mums grės finansinės sankcijos už direktyvų nesilaikymą. Kalbintų įmonių vadovai nelabai galėjo įžvelgti kokią nors išeitį ar racionalesnį plastiko panaudojimo būdą, t.y. jo perdirbimo galimybes. Nors pripažino, kad tai – pelningas verslas.

Plastikas suyra per 200 metų, jo gamybai suvartojama apie 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos, kurios ištekliai neatsinaujina. Išmestas į sąvartynus jis nuodija gamtą.

1. Popieriaus ar kartono atliekas galima perdirbti net keturis ar šešis kartus;
2. Kiekviena perdirbto popieriaus ar kartono tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamą kiekį energijos tam, kad pusė metų būtų apšildytas vidutinio dydžio namas;
3. Lietuvoje surinktos popieriaus žaliavos sudaro tik kiek daugiau nei pusę mūsų valstybėje perdirbamų žaliavų;
4. Dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos;
5. Perdirbus toną stiklo žaliavų išvengiama net iki 315 kg anglies dioksido išmetimo į atmosferą;
6. Rūšiavimas įtraukia vis daugiau jaunimo. Paskutinė tokio pobūdžio iniciatyva – Tetra Pak tuščių sulčių pakuočių rinkimo akcija Lietuvos mokyklose grynossultys.lt, kurios metu galima laimėti privatų grupės Kastaneda koncertą savo klasei;
7. Plastikas suyra tik per 500 metų;
8. Šiandien pagaminama ir suvartojama net 20 kartų daugiau plastiko nei prieš 50 metų;
9. Iš 25 dviejų litrų plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suaugusiam žmogui;
10. Metalo perdirbimui tinka netgi konservų dėžutės ar gėrimų skardinės;
11. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų;
12. Pavojingos atliekos nemokamai priimamos specialiose atliekų priėmimo aikštelėse.

Kai kurie skaičiai ir faktai šokiruoja, o kai kurie – tiesiog džiugina atsirandančių galimybių gausa. Jeigu kiekvienas pasirinktume bent vieną iš galimybių, šokiruojantys skaičiai kaipmat sumažėtų.

Lapkritį – padangų kalnai

Netrukus vairuotojai pradės keisti vasarines padangas žieminėmis, todėl aplinkosaugininkai ir komunalinių skyrių specialistai baiminasi, kad vėl jų kalnai iškils įvairiose netikėtose vietose. Pernai Panevėžyje prieš Vėlines ties Ramygalos gatvės kapinių tvora buvo sukrauta tokia didžiulė krūva naudoti netinkamų padangų, kad komunalininkai ir „Panevėžio specialus autotransportas“ vos spėjo laiku jas išvežti, kad atvykę kapinių lankyti žmonės iš kitų šalies vietų neišvystų kraupaus vaizdo. Šiemet tai gali pasikartoti.

Tačiau bet kur kraunamos ne tik padangos. Štai Piniavos pakraštyje prie įrengtos maudyklos, kur vasarą poilsiauti susirenka ne tik šios gyvenvietės, bet ir miesto gyventojai, prie konteinerių pūpso krūvos įvairiausių šiukšlių. Piniaviečiai sako, kad žmonės čia meta viską: statybines medžiagas, stambias buitines atliekas, padangas ir t.t.

Pažeidėjus sunku surasti

AB „Panevėžio specialus autotransportas“ specialistų teigimu, kovoti su tokiais šiukšlintojais darosi vis sunkiau. Juk ant atliekų pažeidėjas nepalieka savo pavardės ar adreso. Jeigu toks gamtos teršėjas sugaunamas, jam skiriama bauda. Tačiau čia patenkama į tam tikrus įstatymų spąstus. Mažiausia bauda, pasak bendrovės vadovų, yra skiriama, kai pažeidėjas išmeta ne mažiau kaip vieną kubinį metrą atliekų. Na o už 5 ir daugiau kubinių metrų atliekų skiriama 3 – 6 tūkstančiai litų. Jei atliekos pavojingos, jų savininkui gresia 4 – 8 tūkst. litų bauda.

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė sako, kad gyventojai nuolat praneša apie nesąžiningus žmones. Jos teigimu, kartais pavyksta teršėjus nustatyti, tačiau tai reti atvejai. Jei šiukšlintojai išsiaiškinami, jie privalo ne tik sumokėti baudą, bet ir sutvarkyti tą vietą, kur išmetė šiukšles.

Šalia buvusių sąvartynų dygsta nelegalūs

Panevėžio rajone uždaryti buvę seni sąvartynai, nes veikia naujas modernus atliekų tvarkymo centras. Tačiau pasižvalgius po apylinkes, kuriose tie sąvartynai rekultivuoti, susidaro labai prastas įspūdis. Štai prie kelio Panevėžys – Pavašuokiai – Miežiškiai esančiame Pučekų kaime ilgai veikė gana nedidelis šiukšlynas. Jau keleri metai, kai jis oficialiai uždarytas. Už sąvartyno yra naudojamas smėlio ir žvyro karjeras, kurio savininkė – UAB „Gruntinvesta“. Įvažiavimas užtvertas, šalia pastatyti ženklai, tačiau pakelėje – kalnai šiukšlių. Čia ir automobilių plastmasinės detalės, ir įvairios buitinės atliekos.

Bendrovės vadovas Valdas Kecoris sako, kad ir kelią sutvarkė, ir ženklus sustatė, bet pastatyti prie įvažiavimo dar ir sargą nėra lėšų. Be to, bendrovei tai nepriklauso. V. Kecorio teigimu, gerai, kad bent taip sutvarkyta, t.y. sąvartynas uždengtas ir oficialiai uždarytas, tačiau šiukšlinimas rodo mūsų žmonių mentalitetą. Jis pripažįsta, kad savivaldybėms sudėtinga kariauti su vėjo malūnais, nes šiukšlintojas turi būti „už rankos pagautas“, kitaip sunku įrodyti, kad šiukšles išpylė būtent jis.

Miškus ir kitas vietas kontroliuoja rajono seniūnijos, o Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė sako, kad mieste beveik kasdien vykdomi reidai. Šiemet pažeidėjams surašyti trys protokolai, tačiau problemos tai neišspręs. Jeigu žmogus negerbia gamtos, negerbia ir pats savęs, tačiau kai kam tai – nė motais.

Todėl, tik dėl pavienių privačių iniciatyvų, bendrų verslo ir visuomenės pastangų, dar nesame išstumti šioje srityje į ES užribį“, – sako akcijos iniciatorės – vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Žalvaris” – komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje -17 kg, Danijoje- 13 kg.

Akciją inicijavusios bendrovės atstovas pastebi, kad ir visuomenė vis dar nepakankamai informuojama, kodėl reikia elektronines atliekas atiduoti perdirbėjams, bet ne mesti kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus.

„Apie 3 proc. tokios įrangos sudaro nuodingosios medžiagos, tokios kaip švinas, kadmis, chromas ir gyvsidabris – visa tai patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o iš ten – į mūsų namų aplinką, – pastebi S. Ašmonas. – Tačiau, jei paklaustume eilinio Lietuvos gyventojo, ar jis tai žino, garantuoju, jog tik keletas atsakytų teigiamai“.

Pasak S. Ašmono, kad visuomenė jau yra įgavusi aplinkosauginio sąmoningumo, akivaizdžiai parodė pavasarį vykusi kita „Žalvario“ inicijuota akcija „Saugokime gamtą kartu“ – jos metu, vietoj planuotų 70 t elektronikos atliekų, buvo surinkta per 120 t. „Žmonės pasirengę atiduoti elektronikos atliekas perdirbėjams, jei tik sutvarkyta logistika, tačiau fragmentiškai vykstančios akcijos negali užtikrinti šių atliekų surinkimo tęstinumo – čia jau valstybės prerogatyva“, – pabrėžia S. Ašmonas.

Akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą“ truks iki pavasario, nes, atsižvelgiant į skirtingose šalies regionuose tinkamą sodinti medžių rūšį, vieni bus sodinami dar šį spalį, o kiti – 2012 m. balandį.

nešiukšlinti gatvėje;
surinkti savo šiukšles stovyklavietėje;
surinkti ir kitų stovyklavietėje paliktas šiukšles;
rūšiuoti šiukšles.

Kai pasieksite aukščiausią lygį – šiukšlių rūšiavimą, pasidomėkite, KAIP reikia rūšiuoti, nes netaisyklingas rūšiavimas kaip ir netaisyklingai atliekami pratimai gali pakenkti sistemai. Šiuo atveju – rūšiavimo sistemai.

Kur mesti šiukšles? Tai priklauso nuo šiukšlių rūšiavimo firmos!

Svarbu žinoti, kad skirtingos šiukšlių tvarkymo firmos su šiukšlėmis elgiasi skirtingai. Vienu atveju, metalines, skardines ir panašias šiukšles geriau mesti į plastiko (geltonus) konteinerius, o kitu – į stiklo. Geriausia išeitis pasidomėti, kokios firmos užrašas ant jūsų kieme stovinčio konteinerio ir paskambinus į tą firmą pasidomėti, kaip vertėtų elgtis. Smagu, jei jūsų šiukšlėmis besirūpinanti firma rūpinasi savo įvaizdžiu ir informuoja, kur veža išrūšiuotas šiukšles, kaip jas perdirba.

Aplinkos ministerija nori suvienodinti šiukšlių rūšiavimo politiką, tačiau nežinia, kada norai taps tikrove…

Atliekų iš metalo nėra tiek daug, kad vertėtų statyti atskirą konteinerį, todėl rūšiuodami atliekas, jas meskite ten, kur nurodys jūsų konteinerį prižiūrinti firma.

Taip pat vertėtų pasiteirauti dėl Tetra Pak pakuočių. Vienos firmos jį priskiria popieriui, o kitos – plastikui.

Senus elementus galite išmesti į specialias dėžes prekybos centruose.

Keletas patvirtintų faktų

Į plastikui skirtą konteinerį meskite: plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, polietileno plėvelę. Prieš išmesdami riebalais užterštus indelius, juos išplaukite, tik tada juos bus galima vėl perdirbti.

Lengviausiai perdirbamos plastikinės PET, HDPE, LDPE pakuotės. Šiuos ženklus rasite įspaustus apatinėje pakuotės dalyje. Tačiau vis daugiau perdirbimo galimybių atsiranda ir kitoms plastiko rūšims, todėl verta rinkti ir rūšiuoti visas plastikines pakuotes.

Į plastikui skirtą konteinerį nemeskite: tepalo bakelių, taros nuo dažų ir antifrizo, riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.

Antrinis rūšiavimas vis dar atliekamas rankomis. Pavyzdžiui polietileno plėvelė skirstoma į maždaug 10 rūšių pagal spalvą, storį, sudėtį.

Jei abejojate, kur mesti šiukšlę

Jei rūšiuojate, tačiau suabejojote, kur mesti atliekas, meskite ten, kur atrodo tinkamiau, nes jei šiukšlė pateks į bendrą konteinerį, tai nukeliaus tiesiai į šiukšlyną be vilties gyventi antrą gyvenimą.

Gaila, tačiau 50 proc. mūsų išrūšiuotų šiukšlių iš specializuotų konteinerių vis tiek keliauja į sąvartyną.

Rūšiavimas – būdas užsidirbti

Jei nenorite rūšiuoti atliekų vardan savo vaikų ateities ir švaresnio pasaulio, rūšiuokite vardan pinigų:

• metalines pakuotes galite parduoti metalo supirktuvėje;
• popierių – makulatūros supirkimo centre (gausite WC popieriaus);
• stiklinę tarą kaip duženas galite parduoti stiklo supirkimo punkte;
• plastikinius butelius galite parduoti specializuotame supirkimo punkte;

Nepatingėkite pasidomėti, kuris supirkimo puktas yra arčiausiai jūsų namų!